
Fotografė su skrybėle: kodėl man svarbiausia ne tobula poza, o žmogus nuotraukoje




Fotografijoje mane žmonės dažnai atpažįsta iš skrybėlės. Ji tapo savotiška mano vizitine kortele, tačiau už jos slypi kur kas daugiau nei išskirtinis įvaizdis.
Fotografuodama visų pirma matau žmogų – jo charakterį, emociją, laikyseną. Todėl mano darbo principas labai paprastas: ne pritaikyti žmogų prie savo fotografavimo stiliaus, o prisitaikyti prie žmogaus.
„Aš nemoku pozuoti“
Šį sakinį išgirstu labai dažnai.
Ir mano atsakymas paprastas – jums ir nereikia mokėti.
Prieš kamerą staiga nebeaišku, ką daryti su rankomis, kur žiūrėti, ar šypsotis. Tai visiškai normalu.
Todėl fotosesijos metu padedu, patariu ir nukreipiu. Kartais pasiūlau pakeisti laikyseną, kartais pajudėti, o kartais tiesiog kalbuosi, kad žmogus nustotų galvoti apie kamerą.


